{"id":8214,"date":"2016-03-21T10:51:44","date_gmt":"2016-03-21T08:51:44","guid":{"rendered":"http:\/\/www.senas.lasf.lt\/?p=8214"},"modified":"2016-03-21T10:51:44","modified_gmt":"2016-03-21T08:51:44","slug":"lasf-investuoja-i-zinias","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/naujienos\/lasf-investuoja-i-zinias\/","title":{"rendered":"LASF investuoja \u012f \u017einias"},"content":{"rendered":"

2016-aisiais Lietuvos automobili\u0173 sporto federacijos (LASF) vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 prioritet\u0173 tapo investavimas \u012f autosporto bendruomen\u0117s \u0161vietim\u0105 ir ugdym\u0105. LASF prezidento Romo Austinsko iniciatyva buvo prad\u0117ti nemokami seminar\u0173 ciklai, i\u0161 kuri\u0173 pirmasis skirtas fiziniam lenktyninink\u0173 pasirengimui.<\/strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n

B\u016btina \u0161viesti autosporto bendruomen\u0119<\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/strong>LASF viceprezidento Jono Dere\u0161kevi\u010diaus teigimu, pirmieji trys seminarai, skirti lenktyninink\u0173 fiziniam pasirengimui ir vyk\u0119 Panev\u0117\u017eyje, Kaune bei Vilniuje, sulauk\u0117 didelio sportinink\u0173 susidom\u0117jimo ir buvo \u012fvertinti, kaip labai naudingi.<\/p>\n

\u201eVisuomen\u0117je vyrauja nuomon\u0117, kad technin\u0117se sporto \u0161akose viskas atsiremia tik \u012f turim\u0105 technik\u0105, tod\u0117l fiziniam pasirengimui yra skiriamas ma\u017eesnis d\u0117mesys. Tai yra tik i\u0161 dalies teisinga, nes technika visk\u0105 lemia tik iki tam tikro lygio. Kai sportininkas turi konkurencing\u0105 automobil\u012f, reikaling\u0105 inventori\u0173, tada jo pasiekimai pradeda priklausyti ne tik nuo technikos ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, bet ir nuo psichologinio bei fizinio pasirengimo, kurie gali pad\u0117ti laim\u0117ti reikalingas sekundes.<\/p>\n

\u0160i\u0173 seminar\u0173 metu lektorius Mindaugas Pocius pristat\u0117, kaip reikia ruo\u0161tis, valdyti pasirengimo procesus, ils\u0117tis ir maitintis. Pristatoma metodika buvo patikrinta ir pla\u010diai taikoma olimpin\u0117se sporto \u0161akose, o dabar yra tobulinama b\u016btent skirtingoms automobili\u0173 sporto disciplinoms. Tai labai naudinga informacija, kurios anks\u010diau tiesiog nebuvo\u201c, – sako jis.<\/p>\n

J. Dere\u0161kevi\u010diaus teigimu, svarbu, kad lenktynininkai suprast\u0173, jog, siekiant auk\u0161t\u0173 rezultat\u0173, fizi\u0161kai ruo\u0161tis taip pat reikia profesionaliai.<\/p>\n

\u201eNema\u017ea dalis m\u016bs\u0173 sportinink\u0173 sportuoja individualiai: vieni b\u0117gioja krosus, kiti \u017eaid\u017eia tenis\u0105, krep\u0161in\u012f ar futbol\u0105. Deja, to tikrai neu\u017etenka, o netinkamai sportuojant galima pasidaryti daugiau \u017ealos negu naudos. Kr\u016bviai turi b\u016bti parinkti profesionaliai, o dirbti reikia nuosekliai ir pagal trenerio sudarytas specialias programas. Lenktynininko k\u016bnas, nesvarbu, ar jis va\u017eiuoja Dakare, ar lenktyniauja kartingais, turi b\u016bti visada paruo\u0161tas 100%. Tik tada galima pasiekti pa\u010dius auk\u0161\u010diausius rezultatus. Tai mes stengsim\u0117s akcentuoti, ugdyti ir visapusi\u0161kai \u0161viesti autosporto bendruomen\u0119\u201d, – tvirtina ilgametis lenktyninink\u0173 treneris J. Dere\u0161kevi\u010dius.<\/p>\n

\u00a0<\/strong>\u017denkliai atsiliekame nuo pasaulini\u0173 standart\u0173<\/strong><\/p>\n

Paskaitas vedusio ir auto bei motosporte besispecializuojan\u010dio atletinio rengimo specialisto M. Pociaus teigimu, Lietuvoje lenktyninink\u0173 fizinis pasirengimas \u017eenkliai atsilieka.<\/p>\n

\u201ePrad\u0117j\u0119s specializuotis ir dirbti i\u0161 prad\u017ei\u0173 motosporto, o po to ir automobili\u0173 sporto srityje, susid\u016briau su problema, kad lenktynininkai da\u017enai visi\u0161kai ne\u012fvertina fizinio pasiruo\u0161imo svarbos. Pavyzd\u017eiui, \u201eFormul\u0117je 1\u201c sportininkai negali patekti \u012f komand\u0105 nei\u0161laik\u0119 fizinio pasirengimo test\u0173, kurie trunka daugiau nei savait\u0119, ir j\u0173 metu yra tikrinama sportininko \u0161irdis, kokias apkrovas ji gali atlaikyti ir kiti \u0161iai specifinei sporto \u0161akai aktual\u016bs faktoriai. Vakaruose visiems suprantama, kad tiesiog per brangu leisti fizi\u0161kai nepasirengusiam sportininkui testuoti itin brangi\u0105 technik\u0105.<\/p>\n

Tuo tarpu Lietuvoje lenktynininkai labai da\u017enai sportuoja tik m\u0117g\u0117ji\u0161kai, retas kuris turi asmenin\u012f trener\u012f, yra ir toki\u0173, kurie visi\u0161kai fizi\u0161kai nerengia k\u016bno, o koncentruojasi tik \u012f technikos tobulinim\u0105 ir automobili\u0173 valdymo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 gerinim\u0105\u201c, – sako atletinio rengimo specialistas.<\/p>\n

Pasak M. Pociaus, atsainus po\u017ei\u016bris \u012f fizin\u012f pasiruo\u0161im\u0105 ne tik nulemia prastesnius rezultatus, bet gali virsti ir sunkiomis traumomis bei pinig\u0173 \u0161vaistymu.<\/p>\n

\u201eDaugelis sportinink\u0173 treniruojasi trasose netur\u0117dami fizinio pasirengimo. Va\u017eiuoja didelius skai\u010dius rat\u0173, ta\u010diau tai neatne\u0161a didel\u0117s naudos, o tiesiog yra eikvojamas laikas ir pinigai. Taip yra tod\u0117l, kad treniruot\u0117s metu sportininkai va\u017eiuoja komforto b\u016bsenoje. \u017dmogus tik patyr\u0119s stres\u0105 ir i\u0161siskyrus adrenalinui, gali pasiekti savo galimybi\u0173 ribas, kad pasirodyt\u0173 jo daromos klaidos, silpnosios vietos. \u012eprastai m\u016bs\u0173 sportininkai tik var\u017eyb\u0173 metu va\u017eiuoja maksimaliu tempu, nes veikia adrenalinas ir noras laim\u0117ti, ta\u010diau prisideda ir grei\u010dio ruo\u017e\u0173 kiekis, jau\u010diama \u012ftampa, tod\u0117l galiausiai pasipila klaidos, kurios \u0161iame sporte kainuoja labai brangiai. Auk\u0161to meistri\u0161kumo sportininkai daro prie\u0161ingai. Jie treniruo\u010di\u0173 metu i\u0161spaud\u017eia maksimum\u0105, o var\u017eybose jau nebejau\u010dia tokios \u012ftampos\u201c, – pasakoja M. Pocius.<\/p>\n

Ne\u017eino, kaip taisyklingai ruo\u0161is<\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/strong>Fizinio pasirengimo specialisto teigimu, did\u017eiausia sportinink\u0173 klaida \u2013 ne\u017einojimas, k\u0105, kada ir kaip daryti.<\/p>\n

\u201eSeminar\u0173 metu klausiau lenktyninink\u0173, kiek kart\u0173 ralio metu vairuotojas pasuka vair\u0105. Tik keli \u017emon\u0117s visuose trijuose miestuose \u017einojo, kad Lietuvoje \u201eralistai\u201c vair\u0105 pasuka vidutini\u0161kai 80-100 kart\u0173 per minut\u0119, o pasaulio ralio \u010dempionato (WRC) metu – 180 kart\u0173. Taip pat paai\u0161k\u0117jo, kad labai ma\u017eai sportinink\u0173 naudoja pulsometrus, stebi savo \u0161irdies darb\u0105, kv\u0117pavim\u0105. Yra t\u0173, kurie \u017ei\u016bri vaizdo med\u017eiag\u0105, kaip dirba j\u0173 kojos ar rankos, ta\u010diau niekas neanalizuoja, kaip j\u0173 k\u016bnas, veidas, kv\u0117pavimas reaguoja \u012f perkrovas ar stresines situacijas. \u0160i informacija leist\u0173 spr\u0119sti, ar sportininkas moka atsipalaiduoti, ar jo kraujotaka nesutrinka, ar teisingai kv\u0117puoja ir kaip yra psichologi\u0161kai pasiruo\u0161\u0119s.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, sportininkui, kuris ruo\u0161iasi Dakarui, reikalinga visi\u0161kai kitokia programa nei, tarkim, kartingais va\u017eiuojan\u010diam lenktynininkui. \u201eDakaristas\u201c turi priprasti prie dideli\u0173 temperat\u016br\u0173, kai automobilyje kar\u0161tis pasiekia 52 laipsnius Celsijaus, sportininkas per 20 minu\u010di\u0173 netenka 1,3 l skys\u010di\u0173, o juk kartais temperat\u016bra automobilio salone pakyla iki 70 ir daugiau laipsni\u0173, o \u017emogaus temperat\u016bra pasiekia 39 laipsnius, tod\u0117l \u0161iems sportininkams b\u016btina ugdyti bendr\u0105j\u0105 i\u0161tverm\u0119, atitinkamai parinkti ir mityb\u0105.<\/p>\n

Karting\u0173 atstovams labiausiai pavargsta kaklo raumenys, p\u0117dos lenkimo ir rankos keliamieji raumenys. Ralio atstovams labai svarbu ne i\u0161tverm\u0117, o j\u0117gos greitumas ir greitumo j\u0117ga. Kiekvienas atvejis yra unikalus, tod\u0117l b\u016btina atlikti testus, steb\u0117ti progres\u0105, ir individualiai spr\u0119sti, k\u0105 reikia tobulinti. Seminar\u0173 metu kaip tik ir stengiausi atskleisti, kaip reikia taisyklingai ruo\u0161tis, kaip valdyti treniruo\u010di\u0173 proces\u0105, k\u0105 daryti, norint atsistatyti po sunki\u0173 kr\u016bvi\u0173, kokia tur\u0117t\u0173 b\u016bti mityba\u201c, – seminar\u0173 turin\u012f pristato M. Pocius.<\/p>\n

Atsistatyti padeda miegas<\/strong><\/p>\n

Pasak specialisto, svarbu ne tik pirminis pasirengimas, ta\u010diau ir jo palaikymas bei poilsis ir atsistatymas po var\u017eyb\u0173.<\/p>\n

\u201ePirmas \u017eingsnis yra atlikti reikiamus testus ir \u012fvertinti sportinink\u0105. Tada reikia adaptuoti jo k\u016bn\u0105 b\u016bsimiems kr\u016bviams: atlikti kardio pasirengim\u0105, ugdyti grei\u010dio, j\u0117gos ir reakcijos geb\u0117jimus. Nuolat juos testuoti ir atitinkamai koreguoti. Sportininkas, siekiantis auk\u0161t\u0173 rezultat\u0173, ir teisingai i\u0161sid\u0117lioj\u0119s fizinio pasirengimo treniruotes, tur\u0117t\u0173 sportuoti ne ma\u017eiau 3-4 kart\u0173 per savait\u0119. Ta\u010diau tai – tik viena dalis pasirengimo. Fizin\u012f pasirengim\u0105 turi papildyti tinkama mityba ir poilsis bei tinkamo kr\u016bvio va\u017eiavimo treniruot\u0117s.<\/p>\n

Geriausi pasaulio atletai, kaip Rod\u017eeris Federeris, miega po 10-12 valand\u0173 per par\u0105, nes tik miegas leid\u017eia k\u016bnui atsistatyti. Tuo tarpu m\u016bs\u0173 sportininkai automobilius tvarko paskutin\u0117mis naktimis, nei\u0161simiega, nuo to stipriai nuken\u010dia ir j\u0173 rezultatai var\u017eyb\u0173 metu. Pana\u0161i situacija yra ir su mityba, kuri taip pat lemia k\u016bno atsistatymo procesus. Lenktynininkai po var\u017eyb\u0173 valgo net ir keptus \u0161a\u0161lykus, kas tikrai n\u0117ra gerai. Kiti energij\u0105 bando atgauti gerdami energetinius g\u0117rimus. Nors da\u017enai matome, kad energetinius g\u0117rimus geria ir pasaulin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s, bet patik\u0117kite, tai tik reklama ir nei vienas profesionalas var\u017eyb\u0173 metu nenaudoja toki\u0173 preparat\u0173. Tinkamai treniruojantis fizinis pasirengimas jus gali pakelti \u012f kit\u0105 lyg\u012f\u201c, – tikina atletinio rengimo specialistas M. Pocius.<\/p>\n

Sportininkai teigiamai \u012fvertino seminarus<\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/strong>Seminaruose dalyvavusio \u017eiedini\u0173 lenktyni\u0173 piloto Justo Gudavi\u010diaus teigimu, \u012fgytos \u017einios buvo tikrai vertingos ir pad\u0117s daugeliui pasirengti var\u017eyboms.<\/p>\n

\u201ePirmas \u012fsp\u016bdis buvo toks, kad klausydamas mokym\u0173 atpa\u017e\u012fsti pasakojamas situacijas. Prisiminiau, kai \u201eBikernieki\u201d trasoje, esant labai dideliam kar\u0161\u010diui, per dien\u0105 netekau 4,5 kg, apie 5% k\u016bno svorio. Po to buvo labai sud\u0117tinga atsistatyti.<\/p>\n

Seminar\u0173 metu su\u017einojom, kaip to i\u0161vengti, kaip rengtis var\u017eyboms, koks svarbus yra poilsis ir mityba. Tik atrodo, kad autosportas – ne sunkum\u0173 kilnojimas, ta\u010diau sportuoti ir ruo\u0161tis var\u017eyboms \u010dia reikia tikrai daug ir sunkiai. \u0160ios \u017einios tikrai vertingos ir gerai b\u016bt\u0173, jeigu jos atsidurt\u0173 visiems pasiekiamoje atmintin\u0117je. Neabejoju, kad tai labai pagelb\u0117t\u0173 sportininkams\u201d, – sako J. Gudavi\u010dius.<\/p>\n

Tai tik pirmieji LASF organizuoti seminarai. Planuojama, kad baland\u017eio m\u0117nes\u012f \u0161i\u0173 seminar\u0173 cikl\u0105 papildys praktiniai u\u017esi\u0117mimai lenktynininkams, kuri\u0173 metu bus pristatyta, kaip tinkamai atlikti ap\u0161ilim\u0105 prie\u0161 treniruot\u0119 ir atv\u0117sim\u0105 po treniruot\u0117s, j\u0117gos greitumo treniruot\u0117 bei special\u016bs pratimai, skirti autosporto lenktynininkams.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2016-aisiais Lietuvos automobili\u0173 sporto federacijos (LASF) vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 prioritet\u0173 tapo investavimas \u012f autosporto bendruomen\u0117s \u0161vietim\u0105 ir ugdym\u0105. LASF prezidento Romo Austinsko iniciatyva buvo prad\u0117ti …<\/p>\n","protected":false},"author":19,"featured_media":7759,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[],"class_list":["post-8214","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8214"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/19"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8214"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8214\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8215,"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8214\/revisions\/8215"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7759"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8214"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8214"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.senas.lasf.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8214"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}